- atasagtė
- atãsagtė sf. (1) įrankis ištempti audeklui audžiant, kad kraštai nesiriestų, atspira: Ji be atãsagtės milą audė, tai užsibriezgė galai, ir ką nori daryk! Rtn. Per tankiai atãsagtę dėdinėji iš vienos vietos kiton, visą audeklą subadei Lp.
Dictionary of the Lithuanian Language.